Jau rytoj bus daugumos nekenčiamas, niekinamas, pasibjaurėjimą sukeliantis ir alergiją varantis… Helovynas.
Visi jo nekenčia, niekina ir nori uždrausti švęsti šią šventvagišką nesąmonę dėl to, kad tokia komercializuota, bukų ir storų amerikiečių, sukeliančių pasaulinę krizę, sugalvota šventė visiškai prieštarauja mūsų, garbingų ir dorų lietuvių tradicijoms, ir kertasi su mūsų pasaulėžiūra, kurioje mirtis - visai visai ne linksmas dalykas.

Visi aplinkui tik ir šneka apie tai, kad vaikai jau nebežino kas tai Vėlinės, o kas tas helovynas. O ar jūs, bambekliai, bent žinote, kada kuri šventė yra švenčiama?

Spalio 31 d. - Helovynas.
Lapkričio 1 d. - Visų šventųjų diena.
Lapkričio 2 d. - Vėlinės.

Ir žinot, kuo Visų šventųjų diena skiriasi nuo Vėlinių? Tuo, jog lapkričio 1-ąją galima ir gal net reikia džiaugtis. Visų šventųjų diena ir yra skirta švęsti. Pagal krikščionių tradicijas, yra aplankomi kapai, tikintis, jog anksčiau mirusieji pateko į dangų ir dabar džiaugiasi Dievo malone Danguje, t.y. velionys tapo šventaisiais. Aplankai kapą ir neverki dėl anapilin iškeliavusiojo, bet tiki, jog jis pakliuvo į geresnę vietą ir dabar yra amžinai laimingas. Na, o jei nepakliuvo - stengiesi padėti jam tai padaryti savo maldomis.

Taigi kaip kas ir ką bemoralizuotų, aš už visas šventes. Nes tai proga suburti artimuosius, prisiminti iškeliavusius. Galų gale su visa šeima pasidaryti šventišką moliūgą, juk nebūtina visko komercializuoti ir pulti pirkti helovynui skirtų dekoracijų ar kostiumų. Tiesiog būkime tolerantiškesni. Man asmeniškai tai proga piktam kaimynui nupirkti saldainių ir daug šypsotis. Galima šypsotis pamačius persirengusius vaikus, galima šypsotis su šiluma širdyje prisimenant iškeliavusius artimuosius. Būkime tolerantiškesni vieni kitiems ir šventėms. 

Vestuvių papročiai
​
Laikai, kai jaunavedžių sveikinti susirinkdavo visas kaimas ir dūgzdavo kelias dienas – rodos, seniausiai praėjo. Dainos, šokiai, magiški ritualai, senieji vestuvių papročiai gerokai modifikavosi ir stipriai atitolo nuo jaunosios kartos.

Tačiau beveik visuose Lietuvos regionuose yra išlikę vestuvių papročių elementai: tėvelių palaiminimas įeinant į bažnyčią, jaunavedžių sutikimas su duona ir druska, jaunųjų stalo užsėdimas, kelio užtvėrimas vestuvių palydai, kai kur dar išlikęs jaunosios rūtų vainiko segėjimas, piršlio korimas, jaunosios galvos apdangalo pakeitimas. Nors dabar piršlys vis dažniau nebenori vadintis piršliu ir renkasi liudininko vardą, vis dėl to toks statusas išliko. Siūlyčiau jį vadinti svotu, šis žodis apima daugiau reikšmių nei liudininkas. Piršliu niekas nebenori būti, nes iš jo labai daug reikalaujama. Jis visais laikais turėdavo mokėti už nuotraukas, gėrimus, išpirkti užtvaras.
Daugelis papročių, kurių laikomasi, pusiau tradicinėse vestuvėse, kilmė siekia sovietmetį, t.y. XX a.  Septintąjį dešimtmetį. Tai jaunavedžių kelionė per septynis tiltus, jaunosios nešimas per tiltą, jaunųjų egzaminavimas, namų židinio perdavimas, rūtų vainiko deginimas.

Moderniose vestuvėse atsisakoma senųjų tradicijų ir įvedami nauji, iš vakarų Europos atėję papročiai. Pavyzdžiui po santuokos sakramento, išėjus jauniesiems iš bažnyčios, į dangų paleidžiami balti balandžiai, dvyliktą valandą šaunami fejerverkai, į pamergių būrį metama jaunosios puokštė, į pabrolių būrį jaunosios keliaraištis. Vis populiarėja amerikietiškas svečių susodinimas prie atskirų staliukų, o ne vienas bendras svečių stalas.
​
Kai kuriose vestuvėse senieji lietuvių vestuvių papročiai transformuojasi, kaip pavyzdžiui anksčiau buvęs paprotys jaunuosius apiberti grūdais, dabar meta žiedlapius ar ryžius. Jaunikiui su savo pulku ir piršliais atvykus į jaunosios namus dažnai nuotaka būdavo slepiama. Kamaroje arba tolimesniame kambaryje vyrai ant aukštų karčių iškeldavo 2-3 susiūtas paklodes ir už jų nuvesdavo jaunąją su pamergėmis, kad merginų visiškai nesimatytų. Tuomet piršlys su jaunikiu apžiūrėdavo pamergių ir jaunosios plaštakas ir bandydavo atpažinti nuotaką. Šiandieninėse vestuvėse jaunikiui yra užrišamos akys ir jis stengiasi tarp pulko merginų rasti ir atpažinti savo nuotaką. Tačiau, jei norėtumėte sekti senaisiais papročiais, nuotaką surasti turėtų vienas piršlys arba vyriausias pabrolys. Surasta nuotaka atvedama jaunajam. Prieš važiuojant į bažnyčią, jaunosios motina jaunikiui, visiems pabroliams, piršliui ir muzikantams įteikdavo mažas skareles su rūtos šakele. Tai daryta, kad kelias iki bažnyčios būtų laimingas. Skareles saugodavo kaip vestuvinę dovaną, prisiminimą. Šią tradiciją galima gražiai pritaikyti šiandieninėse vestuvėse. Skareles galima pakeisti nosinėmis. Gražu būtų jas išsiuvinėti rūtos šakele ar jaunųjų (jaunosios) inicialais. Paprastai jaunieji žengia link altoriaus kartu - tai jų bendros gyvenimo kelionės ženklas. Po truputį populiarėja ir amerikietiškas paprotys, kai jaunąją iki altoriaus atveda tėvas ir atiduoda jaunikiui. Tačiau anksčiau jaunieji iki altoriaus ateidavo atskirai, kiekvienas su savo palyda - jaunoji su pamergėmis ir svočia, o jaunasis su pabroliais. Abu pulkai eidavo vienu metu šoninėmis bažnyčios navomis, susikabinę po du arba tris - kiek leisdavo navos plotis. Jei bažnyčia būdavo maža - eidavo viduriniąją nava. Vieną šalia kito jaunuosius pastatydavo svočia. Ji patiesdavo naują baltą rankšluostį arba drobės stuomenį (audinio gabalas užtektinas marškiniams) ir ant jo atvesdavo jaunuosius. Drobės gabalas ar rankšluostis buvo paliekamas kunigui (jei susitepdavo - dovanodavo švarų).
 
 

​Vestuvių tema "Pusryčiai pas Tifanį"
​
Pašėlę, ir tuo pačiu užburiančiai romantiški pusryčiai pas Tifanį. Šis filmas, o taip pat ir romanas daugėliui žmonių yra puikiai pažįstami, ir palikę didelį įspūdį. Siūlome ir mes Jums įsijausti į šį nuostabų, pašėlusį, bet tuo pačiu elegantišką ir romantišką vaidmenį, ir Jūsų šventė Jums taps tikrai įsimintina.

Tinkamai susodinti svečius už vestuvinio stalo – tikras menas: juk čia susitinka seni draugai, taip pat tie, kurie dar nepažįstami, bet gali vieni su kitais susipažinti, užmegzti ir užtvirtinti tarpusavio ryšius... Ką reikia žinoti, kad šią nelengvą užduotį atlikti būtų paprasčiau?
 
„Susodinkite“ svečius kaip galima anksčiau. Vien sudaryti svečių sąrašą dažniausiai nepakanka – reikėtų apgalvoti, kas ir kur sėdės. Suprantama, prieš pačią šventę dar reikės kai ką pakoreguoti, tačiau bus daug paprasčiau, jei nepasiliksite visko pabaigai. Patikėkite, ir be to rūpesčių jums bus per akis!
 
Susidarykite svečių sąrašą ir suskirstykite juos į kategorijas. Kiekvieną iš jų galima apibūdinti pagal tam tikrus parametrus: tarpusavio ryšius (draugas, giminė, iš nuotakos ar jaunikio pusės, bendradarbis, bendrakursis ar buvęs bendraklasis), amžių, interesus, susituokę ar vieniši ir t.t. Pasistenkite prisiminti kuo daugiau detalių, kurios sietų jūsų potencialius svečius.
 

Banketo taisyklės. Egzistuoja kelios taisyklės, kas ir kaip turi sėdėti.
 

• Nuotaka sėdi jaunikiui iš dešinės;
  
  
• Šalia jaunųjų sėdi arba tėvai (šalia nuotakos – jaunikio tėvas ir jaunosios mama, šalia jaunikio – nuotakos tėvas ir jaunikio mama), arba liudininkai (šalia nuotakos – liudininkas, šalia jaunikio – liudininkė).
  
  
• Vyrai sėdi moterims iš kairės;
  
  
• Susituokusios poros sėdi ne šalia, o priešais;
  
  
• Garbūs svečiai (svarbūs asmenys ir kviestiniai, garbaus amžiaus svečiai) užima vietas arčiausiai jaunųjų.
  
   
  
  Dar keletas patarimų:
  
  

• Artimiausius giminaičius ir/ar geriausius draugus sodinkite arčiau jaunavedžių, jiems tai bus labai malonu, o jums bus paprasčiau bendrauti su svečiais.
  
  
• Atminkite, kad kur besėdėtų svečiai, jie būtinai turi matyti jaunavedžius.
  
  
• Geriausiai šalia vienas kito sodinti jau pažįstamus žmones, kuriems bus apie ką bendrauti.
  
  
• Nepažįstamus žmones geriausia iš anksto pristatyti vieni kitiems, kad išvengti nemalonumų.
  
  
• Itin linksmus svečius patartina sodint nutolusius vienas nuo kito, kad jie išjudinti kiekvieną stalo galą.
  
  
• Nereikėtų vienišų svečių sodinti šalia porų, jie gali jausti nejaukiai.
  
  
• Jeigu šventėje dalyvaus labai daug svečių, iš anksto pasirūpinkite svečių susodinimo plano. Kad kiekvienas lengviau surastu savo vietą, ant stalo padėkite korteles su svečio vardu.
  
  
• Apgalvokite ir tai ar šalia sėdintys žmonės mėgsta vienas kitą, ar nejaučia antipatijos vienas kitam.
  
  
• Svečius su vaikais nereikėtų sodinti kur bus netoli muzikinė aparatūra. Taip pat šiems svečiams turi būti patogu atsistoti ir išeiti nuo stalo.
  
  
• Patartina sodinti šalia vienas kito skirtingus žmones (pvz. Draugai ir bendradarbiai), kad nesusidarytų atskiri būreliai. Bet atminkite, kad žmonės turi turėti bent kažkiek bendrų interesų apie ką galėtų pabendrauti.
  
  
• Nereikėtų sodinti vienos lyties svečius šalia vienas kito. Patartina sodint vyras, moteris, vyras, moteris ir t.t.
  
  

 
Pasistenkite įtikti visiems ir nieko nepamirškite. Čia labai praverčia jau minėtos svečių charakteristikos, nes dabar jau galima susodinti žmones pagal amžių, interesus ir pan., kad jiems nebūtų nuobodu. Įsitikinkite, kad svečiai, kurie nesutaria tarpusavyje, bus toliau vieni nuo kitų. Pasirūpinkite atskiru stalu vaikams arba papildomomis vietomis, kad tėvai ir vaikai galėtų sėdėti kartu.
 
Eksperimentuokite. Jeigu jums sunku įsivaizduoti, kaip ir kas sėdės, pamėginkite tai nusipiešti. Išdėliokite priešais save planą ir klijuokite bei kaitaliokite vietomis lipnius lapelius su svečių vardais.
 
Ieškokite sutikimo ir kompromiso. Jeigu pergyvenate, kad kas nors iš svečių gali jaustis nejaukiai, kai planas bus paruoštas, išsiuntinėkite jį savo svečiams. Pasidomėkite, ar jiems tinka parinktos vietos, ar jie norėtų ką nors koreguoti.
 
Paruoškite korteles svečiams. Nė vienas svečias plano nesimokys mintinai, ypač – jeigu jų pakvietėte daug. Planą galima pakabinti prie įėjimo į salę. Jeigu turite šventės koordinatorių, jis palydės svečius į jų vietą. 
Mėgaukitės banketu. Jūs pasirodėte kaip tikri diplomatai ir psichologai, pasirūpinote, kad visi liktų patenkinti. Pats metas pasidžiaugti savo triūso vaisiais ir mėgautis šventine atmosfera, kurią patys ir sukūrėte!

 

Tikriausiai daugeliui yra tekę skaityti praeito amžiaus 3-iojo dešimtmečio puikųjį F. S. Ficdžeraldo romaną „Didysis Getsbis“, o taip pat ir matyti šio romano ekranizaciją su nuostabiuoju L. DiCaprio. Pripažinkime, filme vaizduojama trečio dešimtmečio prabanga tikrai užburia ir palieka didelį įspūdį. Na, mums tai tikrai paliko ! Todėl mes ir siūlome Jums savo nuostabiąją vestuvių dieną įsijausti į tą triukšmingą, pašėlusį, blizgantį, linksmą ir prabangų trečią dešimtmetį, savo dieną atšvęsti taip pat linksmai, kaip ir Didžiojo Getsbio vakarėlio svečiai, kad Jūsų šventė Jums taptu tikrai įsimintina ir alsuojanti nuostabia dvidešimto amžiaus istorija. Būtent ši istorija mus ir įkvėpė naujajai vestuvių paletei.


O tuos, ką įkvėpė mūsų paletė ir norite perskaityti šią knygą:

https://www.knygos.lt/lt/knygos/didysis-getsbis/

Kad vestuvių dieną makiažas atrodytų tobulai …!
Patarimais dalinasi grožio specialistė Urtė Jasiūnaitė

Turbūt nerasime nei vienos nuotakos, kuri nesvajotų apie nepriekaištingai atrodančią veido odą jos vestuvių dieną. Juk net ir menkiausias nereikalingas spuogelis gali sugadinti nuotaiką. O ką jau kalbėti apie sausą, pleiskanojančią odą... Kad taip nenutiktų derėtų nepamiršti kelių svarbių dalykų. Ne paslaptis, kad siekdamos gražaus įdegio nuotakos prieš vestuves lankosi soliariume. Nereikėtų pamiršti, kad tik skaisti ir šviesi veido oda atrodo jaunai ir sveikai. Tad geriau nepiktnaudžiauti dirbtine saule. Jeigu manote, kad įdegis būtinas, tiesiog pridenkite veidą deginimosi metu. Antras, ne ką mažiau svarbus, dalykas – veido drėkinimas. Raminančios ir drėkinančios veido kaukės ne tik pamaitins odą, bet ir panaikins matinį efektą (juk siekiame, kad oda švytėtų). Patartina likus ne daugiau kaip savaitei iki vestuvių apsilankyti pas kosmetologą ir atlikti pilingo procedūrą (taip panaikinsite nepageidaujama, suskirdusį odos sluoksnį). Būtina pasirūpinti ir lūpomis. Nuotraukos išryškina visus trūkumus, tad prieš vestuves vazelinas turėtų būti pats geriausias draugas. Ir bene svarbiausias dalykas – antakiai. Likus porai dienų iki vestuvių būtina chemiškai nusidažyti ir išsipešioti antakius (geriausias pasirinkimas – depiliacija vašku).

Laikantis šios atmintinės Jūsų oda atrodys nepriekaištingai ir žiūrėdama į savo atvaizdą nuotraukose galėsite džiaugtis tobula išvaizda.

Daugiau Urtės patarimų rasite:



https://www.facebook.com/pages/Makeup-Hair-by-Urt%C4%97/1600165076872266?sk=photos_stream

 

Niekas neprieštaraus, kad vestuvės yra saldi šventė – juk ir meilė, kuri švenčiama šią dieną, yra itin saldus jausmas. Tačiau, būdami realistais, turime pripažinti, kad negerai, kai cukraus būna per daug. Norisi kažko gaivaus... Kažko, kas šventės metu tarp saldžių keksiukų, triufelių ir kitų gardumynų šiek tiek atkurtų prarastą skonių pusiausvyrą.

Dalį saldžiojo vestuvinio stalo skirkite vaisiams ir uogoms. Ypač jeigu vestuves organizuojate vėlyvą pavasarį, vasarą ar ankstyvą rudenį – be sezoninių vaisių ir uogų šventė tiesiog neįmanoma! Dalį vaisių supjaustykite gabalėliais ir sudėkite į padėklus ar lėkštes taip, kad būtų patogu valgyti. Kitą dalį, kad neapdžiūtų, palikite nepjaustytus. Vaisiai saldžiajam stalui suteiks šiek tiek natūralių spalvų ir šviežio gaivumo pojūtį. Be to, atsigaivinti skiltele sultingo apelsino, ragaujant skirtingų skonių saldėsius, tikrai labai malonu. Vaisiai - vitaminų šaltinis, atgaiva gomuriui bei sielai :) Šitiek daug įvairių spalvų bei formų turi vaisiai. Tad juos panaudokite atsakingai. Vaisiai Jūsų šventės dalyviams paliks didelį įspūdį.

 

 Šiemet įsigyti dryžuotą apdarą tiesiog privalu, tai bene ryškiausia sezono tendencija. Anksčiau vyravusias siauras linijas keičia storesni dryžiai. Suknelės, palaidinės, sijonai ir kelnės – dryžuoti drabužiai alsuoja vasara bei nerūpestingumu. Šią tendenciją siūlome panaudoti ir vestuvėse.

Kiekviena jūsų vestuvių detalė - nuo suknelės iki batų, nuo gėlių iki maisto - turi atspindėti jūsų asmenybę. Pasirinkta spalvų paletė atskleis jūsų skonį ir nuostabiai atrodys bei taps jūsų vestuvių dienos tonu, suteiks šventei rafinuotumo ar paprastumo.

Blyškūs rausvi tonai

 Vestuvės bus elegantiškesnės, jei gėlėms ir akcentams pasirinkite blyškias rausvas spalvas - nuo švelniai rožinės iki persikinės ir dramblio kaulo. Akcentai galėtų būti perlų atspalvio. Jei renkatės šią spalvų paletę, tiks rožės, nes jų yra įvairiausių rausvų atspalvių. 

Atradimai interneto platybėse: 
http://riotbowties.bigcartel.com/product/the-3d-bow-tie

 
Man jie labai patinka, tačiau labiausiai turbūt idėja, kad jie prancūziški, o aš gi dėl Prancūzijos lengvai pamišusi. Kartą jų ragavau būtent ten, Paryžiuje – sėdėjome parke ant suoliuko ir laužėm kiekvieną macaron’ą į tris dalis, kad kiekvieno paragautume. Skaniausias buvo žalias, pistacijų. Šiandien jau nesugebėčiau nupasakoti skonio, bet nuotaika – ji buvo labai pakili! Aš buvau Paryžiuje ir valgiau macarons. Tokiomis akimirkomis supranti, kad svajonės pildosi. Vieną kartą prieš keletą metų bandžiau juos iškepti ir pati, bet, deja… nuo kepimo popieriaus nugramdyti plonyčiai blyneliai visiškai niekuo nepriminė to dailaus prancūziško deserto. Ir nors esu pakankamai užsispyrusi, tos vienintelės nesėkmės man tuomet užteko, kad nuleisčiau rankas. Aišku, taip buvo iki šio savaitgalio. Praėjusį savaitgalį mano darbo knygoje atsirado tos aštuonios stebuklingos raidės ir aš supratau, kad mano baimės (beveik) išsisklaidė, nes buvau pakviestą į nepaprastą jų kepimo pamoką. Dievinu naujas patirtis. O dar kai virtuvėje vadovauja nuostabus prancūzas.  Oi, koks tai geras jausmas! Fantastiškas!

Dalinuosi vienu iš receptų:

Morengai: 
200 g cukraus pudros
55 g migdolų (skaldytų, su luobelėmis arba be)
55 g pistacijų (skrudintų, nesūdytų)
90 g kiaušinių baltymų (palaikytų šaldytuve 3-4 dienas)
25 g cukraus
Skaldytų kakavos pupelių

Kremas:
2 kiaušinių baltymai
¼ stiklinės* cukraus
113 g sviesto, kambario temperatūros, supjaustyto į 8 gabalėlius
1 stiklinė cukraus pudros
2 šaukštai Baileys likerio

*1 stiklinė = 236 ml 


Morengai:

Cukraus pudrą, migdolus ir pistacijas sudėti į virtuvinį kombainą ir malti, kol riešutai susimals į miltus.

Elektriniu mikseriu plakti kiaušinių baltymus kol stipriai išputos (taps panašūs į vonios putas). Nenustojant plakti, pamažu berti cukrų ir plakti, kol baltymai taps standūs ir blizgantys (panašūs į skutimosi kremą). Apvertus dubenį baltymų masė turi neslysti.

Į baltymus suberti riešutų masę, kelis kartus energingai pamaišyti mentele; toliau maišyti atsargiai, kol masė taps vientisa, ne daugiu 30-ies mentelės apsukimų.

Nukirpti konditerinio maišelio kampą, kad pasidarytų maždaug 1 cm skersmens apvali anga. Konditerinį maišelį įtiesti į aukštą stiklinę. Baltymų masę sukrėsti į kondterinį maišelį.

Tešlą išspausti mažais skritulėliais ant sviestiniu popieriumi ištiestų skardų. Ant skritulėlių viršaus užbarstyti skaldytų kakavos pupelių. Palikti 1 valandai kambario temperatūroje, kad morengų viršus apdžiūtų.

Orkaitę įkaitinti iki 138oC.

Morengus kepti maždaug 15-20 minučių, priklausomai nuo jų dydžio. Palikti skardoje kol atvės.


Kremas:

Kiaušinių baltymus ir cukrų sudėti į karščiui atsparų dubenį. Dubenį dėti ant puodo su verdančiu vandeniu. Vanduo turi nesiekti dubens dugno. Plakti šluotele, kol baltymai taps šilti ir cukrus ištirps. Nukelti nuo garų. Plakti elektriniu mikseriu kol baltymai taps standūs ir blizgantys. Po vieną gabalėlį dėti sviestą, kaskart gerai išplakant. Sudėjus visa sviestą, plakti kol kremas taps vientisas. Tiesiai į kremą persijoti cukraus pudrą. Supilti likerį. Gerai išmaišyti. Kremą dėti 30-45 minutėms į šaldytuvą, kad sustingtų.

Sustingusį kremą traukti iš šaldytuvo, gerai išmaišyti, kol taps vientisas.

Nukirpti konditerinio maišelio kampą, kad pasidarytų maždaug 1 cm skersmens apvali anga. Konditerinį maišelį įtiesti į aukštą stiklinę. Į maišelį sukrėsti kremą. Kremą išspausti ant lygiosios vieno morengo pusės, ant viršaus užvožti kitu morengu, lygiaja puse žemyn. Lengvai paspausti. Paruoštus morengus dėti į šaldytuvą mažiausiai 1 valandai, arba ilgiau, kol kremas sukietės.

Svarbiausia – nuoseklumas ir nesiblaškymas. Nuo pat kvietimų gamybos turite turėti šventės tematiką, stilių ar spalvas ir jų laikytis. Dar labai svarbu yra sezoniškumas. Visada planuokite dekoro elementus atsižvelgdami į sezoniškumą, taip sutaupysite biudžetą, O trečias patarimas būtų būtinai prašyti pagalbos dekoravimo klausimais. Tikrai nesakau, kad absoliučiai neįmanoma gražiai dekoruoti savo šventės patiems, tačiau juk kiekvienas turėtų dirbti savo darbą, nebent norite šventinį rytą dėlioti dekoro elementus ant stalo, rišti kaspinėlius, o ne mėgautis savo gražiausia švente.