.
Parduotuvėje nusipirktas austres visų pirma reikėtų su šepetėliu nuplauti po tekančiu vandeniu. Po to rekomenduojama porą valandų palaikyti jas pasūdytame vandenyje: taip jos savaime išsivalo nuo smulkių mikroorganizmų, smėlio ir dumblo. Po to kriauklytes atidaryti, sudėti ant skaldyto ledo, šalia patiekti citrinos ir sauso baltojo vyno. Toks yra klasikinis austrių skanavimo ritualas.
Tačiau šie moliuskai gali būti ir termiškai apdorojami. Nors dėl ypač švelnios jų mėsos toks paruošimas trunka tik keletą akimirkų. Dažniausiai jos patiekiamos kaip užkandis užkepėlių ir troškinių pavidalu. Jei nusprendėte nusipirkti virtų moliuskų, turėtumėt taip pat atkreipti dėmesį į keletą požymių. Pirmiausia pažiūrėkite, ar moliuskai nepraradę savo formos. Kitas žingsnis – atitirpinti moliuskus reikia pamažu porcelianiniame inde. Svarbus požymis – kvapas: jei jis per stiprus ir nuplovus vandeniu ar su citrina jis nedingsta, vadinasi produktas jau sugedęs. Visiems pažįstamas sugedusių baltymų kvapas – nešviežių moliuskų požymis.
Patiekaluose naudojamus moliuskus prieš vartojimą galima 3-5 min. pamarinuoti su česnaku, citrina ar rozmarinu tam, kad būtų paryškintas jų skonis.
Kai kurie egzotiškų patiekalų mėgėjai austrių valgymą apibūdina labai paprastai: „jas reikia tiesiog praryti“. Valgant žalias austres labai svarbu patikrinti, ar jos tikrai gyvos. Mirę moliuskai yra pavojingi sveikatai: jais galima rimtai apsinuodyti.
Jei moliusko kriauklelė pravira, tai jau pirmasis pavojaus signalas. Norėdami būti visai tikri, kietu daiktu pabelskite į kiautą – jei kriauklelė užsivėrė, galite būti ramūs: jūsų austrė šviežia ir gyva. Jei kriauklė liko atvira, moliuskas jau žuvęs, ir jums geriau nerizikuoti savo sveikata.
Visų rūšių austrės valgomos taip pat - rankomis. Šviežia austrė turi būti pilna jūros vandens. JI imama kairiąja ranka. Mėsa (minkštimas) specialia šakute atskiriamas nuo geldelės. Ant jos pagal skonį užberiama šiek tiek šviežiai maltų pipirų (nebūtina) ir užlašinama keletas lašų citrinų sulčių. Jos ant austrių lašinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl to, kad nuo rūgšties austrės tarsi „pašiurpsta“. Tada kartu su geldelėje esančia sunka ji rūpestingai išsiurbiama nesukeliant pernelyg didelio triukšmo.
Tie, kuriems atrodo, kad įkyrus šliurpimas pernelyg trukdo stalo kaimynams, gali dėti austres į burną šakute.
Austrės nekramtomos, tiesiog praryjamos. Dėl ypatingo skonio, sakoma, kad dažnam užtenka ir vienos...
Apie austrių ragavimą, yra kalbama taip:
Paragauti pirmąkart reikalinga drąsa ir nusiteikimas. Jei pavyko ir nenusivylėte, malonūs prisiminimai lydės visą gyvenimą.
Paragauti antrąkart reikalingas užsispyrimas.
O mėgautis nuolatos reikalingas tikras atkaklumas.
Kaip bebūtų, tai visapusiškai naudingas dietinis baltyminis produktas, kuriuo reikėtų mėgautis pamažu, geroje kompanijoje ir su šampano taure.
Austrės yra veisiamos, todėl jų galima užsisakyti bet kuriuo metų laiku, tačiau, pasak gurmanų gardžiausios būna rugsėjo – balandžio mėnesiais.